Išlaikyti gaminį kuo ilgiau šviežią – užduotis, kuriai pasiekti įprastai pasitelkiami du būdai: šaldymas arba konservavimas. Duonos užšaldymas – labai paplitęs gaminio išsaugojimo ilgesnį galiojimo  laiką būdas, tačiau koks yra šis procesas bei kokie jo pliusai bei minusai, dalijasi duonos gaminius ir užkandžius gaminančios įmonės „Mantinga“ ekspertai. 

„Pagrindinė alternatyva ilgam produkto galiojimui pasiekti yra produkto konservavimas. Tam naudojama keletas būdų, tokių kaip fasavimas  apsauginėse dujose, galiojimo pratęsimas naudojant konservavimo priedus, kurie daugeliu atvejų yra nenatūralūs ir neigiamai vertinami galutinių vartotojų tarpe. Abiem atvejais galiojimo laiko pratęsimas bus ženkliai  mažesnis lyginant su  šaldymo procesu. Pirkdami greitai sušaldytą produktą žinome, kad naudojamas vienintelis natūralus konservantas – šaltis.  Tuomet kitus konservavimo priedus paprasčiausiai nėra poreikio dėti į produktą“, – teigia „Mantingos“ vyriausiasis technologas Darius Anelauskas.

Jis dalijasi, kad teisingai parinkus užšaldymo procesą, pasirinkus tinkamą fasavimo būdą, gaminio galiojimą galima pratęsti net iki 18 mėnesių. Duonos pramonėje naudojama speciali produktų šaldymo technologija, kuomet svarbu kuo greičiau užšaldyti iškeptą produktą. Tuomet jis praranda ypač mažai drėgmės ir išlieka toks pats, kaip šviežiai iškeptas produktas.

Duonos užšaldymas susideda iš dviejų etapų. Pirmasis – greitasis šaldymas, kuomet šaldoma 34-36 laipsnių šalčio temperatūroje. Ir antrasis etapas – galutinis įšalimas. Temperatūra tuomet siekia 18 laipsnių šalčio ir būtent tokioje temperatūroje vyksta tolimesnis produkto sandėliavimas.  

„Mantinga“ šiuo metu gamina dviejų tipų šaldytus duonos produktus: apkeptas ir greitai sušaldytas produktas bei pilnai iškeptas ir greitai sušaldytas produktas. 

„Kiekvienas pirkėjas gali pasirinkti, kuris produktas jam tinkamesnis. Apkeptam greitai sušaldytam gaminiui reikalingas galutinio iškepimo procesas, kuris gali trukti iki 5-10 minučių. Po galutinio apkepimo produktas nenusileidžia savo savybėmis šviežiam produktui. Iškeptas ir greitai sušaldytas produktas labiausiai paplitęs ten, kur galutiniam apkepimui pirkėjas įrangos neturi“, – sako D. Anelauskas. 

Tendencijos rodo augimą

Ekspertai prognozuoja, kad šaldytų kepinių pasaulinė rinka augs vidutiniškai 7,9 proc. kasmet. Daugiausiai iš šaldytų kepinių šiuo metu yra parduodama picos padų bei duonos produktų. Prognozuojama, kad, kaip ir dabar, ateityje Europa išlaikys dominuojančią poziciją ir sudarys didžiąją šios rinkos dalį. 

„Spartus šaldytų kepinių rinkos augimas siejamas su didėjančiu užimtumu, įtemptu gyvenimo tempu. Šaldytų kepinių rinkos augimą sąlygoja ne tik didėjantys pardavimai namų ūkiams, tačiau ir greito aptarnavimo restoranų, mažmeninių kepyklų, maisto prekių parduotuvių paklausa“, –  sako „Mantingos“ naujų produktų vystymo vadovė Ramunė Puzinienė. 

Pasak jos, užšaldyti kepiniai suteikia galimybę vartotojams paruošti kokybišką maistą per trumpą laiką nereikalaujant specializuotos orkaitės. Taip pat šaldytų kepinių naudojimas prekybos centruose leidžia sumažinti maisto švaistymą, kadangi parduotuvės gali kepti produktus atsižvelgiant į esančią paklausą, išlaikant likusius produktus konservuotus šaltyje.

„Beje, šalia „patogaus“ maisto, taip pat smarkiai ryškėja sveiko maisto vartojimo tendencijos, kadangi žmonės ima vis labiau rūpintis savo sveikata. Šios tendencijos siejamos su ekonomikos augimu, kadangi vartotojai gali sau leisti įsigyti aukščiausios klasės, sveikesnius, maistingesnius, prailgintos laikymo trukmės produktus“, – priduria R. Puzinienė.